2004 birželio 24-26 d. Kaune vykusios tarptautinės konferencijos „Vaisingumas ir šeimos gyvenimas besikeičiančiame pasaulyje. Antropologiniai ir medicininiai aspektai“ baigiamoji rezoliucija:
1. Šeima yra kiekvienos visuomenės pagrindas. Rūpinimasis visapusiška šeimos gerove turi būti aiškus kiekvienos valstybės prioritetas.
2. Tėvai yra pirmieji ir pagrindiniai teisėti savo vaikų ugdytojai šeimos gyvenimui. Todėl bet koks lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose turi būti atliekamas tik su tėvų žinia ir sutikti su tomis vertybėmis, pagal kurias vaikai yra auklėjami šeimose.
3. Vaikų lytiškumo ugdymas, rengimas šeimai ir sveikos gyvensenos diegimas turi būti pagrįstas ne saugaus sekso mokymu, o lyčių tarpusavio pagarba, pagarba prigimčiai, negimusiajam ir vaisingumui.
4. Šiandien vyraujanti nuomonė, kad lytinis švietimas mažina lytiniu keliu plintančių ligų ir paauglių nėštumo skaičių yra klaidinga. Paskutiniai moksliniai tyrimai patvirtina, jog lytinis švietimas nekeičia paauglių seksualinės elgsenos, trukdo jaunos asmenybės emocinei brandai, skatina kūno poreikių pirmumą prieš psichologinius ir dvasinius poreikius. Todėl lytiškumo ugdymo programos turėtų būti orientuotos į savęs pažinimą ir susivaldymą.
5. Šeimoms būtina pristatyti natūralaus šeimos planavimo metodus, kurie yra moksliškai pagrįsti ir ekologiški. Valstybinės medicinos įstaigos, bendradarbiaudamos su religinėmis bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, turėtų sudaryti sąlygas sutuoktiniams išmokti natūralaus šeimos planavimo metodų, o natūralaus šeimos planavimo mokymasis turėtų būti įtrauktas į medikų rengimo programas.
6. Vaisingumas yra prigimtinis asmens gėris. Tokie propaguojami projektai kaip „Jaunimui palankios paslaugos“ Lietuvoje, o kituose kraštuose – kitais pavadinimais, tai – ne kas kita kaip kontraceptikų rinkos plėtimas ir yra nepalankūs jauno žmogaus vaisingumo išsaugojimui. Sveikatos mokymas ir sveikatos apsaugos ir priežiūros sistema turėtų būti nukreipta vaisingumo tausojimo ir atstatymo kryptimi.
Šią rezoliuciją pasirašė per tris dešimtis konferencijoje dalyvavusių įvairių šalių organizacijų vadovai bei atstovai (*).
Konferenciją rengė: Europos ugdymo šeimos gyvenimui institutas, Lietuvos šeimos centras, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno Medicinos universitetas, Krikščioniškieji gimdymo namai. Renginį globojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Konferencijos dalyvius palaimino bei sveikinimo laišką atsiuntė popiežius Jonas Paulius II. Jame, be kita ko, sakoma: “Susiduriant su visuomenės tendencijomis, kuriomis siekiama pakirsti santuokos bei šeimos gyvenimo integralumą ir šventumą, Jo Šventenybė pakartotinai ragino vyrus ir moteris puoselėti gyvybės kultūrą per religines ir pilietines struktūras. Ši užduotis reikalauja nuodugniai apmąstyti natūralius vaisingumo reguliavimo metodus grindžiančias moralines bei dvasines vertybes, drauge puoselėjant tai palaikančias sveikas auklėjimo programas. Šventasis Tėvas kreipiasi į mokslininkų bendruomenės narius krikščionis, kviesdamas atsiliepti į šį raginimą, pasitikėdamas, jog jie atnaujins savo pasiryžimą “pažinti, įvertinti ir pritaikyti natūralius vaisingumo reguliavimo metodus” (Familiaris consortio, 35).
Konferencija svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai, nes joje tarėsi įvairių sričių mokslininkai ir specialistai – medikai, teologai, edukologai. Konferencijoje dalyvavo svečiai iš Belgijos, Čekijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos ir Lietuvos, viso užsiregistravo 430 dalyvių.
Konferencijoje persipynė Rytų ir Vakarų šalių specialistų sukaupta patirtis, padedanti atpažinti visoms kultūroms ir tautoms bendrus šeimos vaisingumo pažinimo ir moksliškai pagrįsto natūralaus šeimos planavimo principus bei jų pritaikymą. Tiek Rytų tiek Vakarų valstybių specialistai išreiškė bendrą nuostatą paauglių rengimo šeimai programų atžvilgiu: efektyviausios programos yra tampriai susijusios su tėvų vertybinėmis nuostatomis, grįstos atsakomybės ir valios ugdymu.
Šios konferencijos rengėjai abiejų kandidatų į LR Prezidentus paprašė išdėstyti savo požiūrį į šeimos vertybes bei gyvybės apsaugą. Atsakymus atsiuntė tik Prezidentas Valdas Adamkus, čia pateikiame keletą citatų:
„Esu įsitikinęs, kad tik tvirta šeima – mūsų valstybės ir visuomenės pagrindas – užtikrins darnią pilietinės visuomenės raidą. Manau, kad švietimas ir tėvų auklėjimas šeimoje negali būti paliktas savieigai arba į jį žiūrima tik formaliai. Nuo pat ankstesnės kadencijos pradžios skyriau didžiulį dėmesį švietimo sistemos Lietuvoje tobulinimui ir pagal prezidento turimas galias stengiausi, kad mokyklos taptų tikrais bendruomeniškumo židiniais, kad į mokyklose vykdomą veiklą ir priimamus sprendimus kuo aktyviau įsitrauktų tėvai. Esu tikras, jog tik bendruomeniška mokykla, kurioje tėvai kartu su mokytojais sprendžia vaikų ugdymo klausimus gali būti gyvybinga ir išties padėti jaunam žmogui subręsti gyvenimui visapusiškai – tiek žinių, tiek moraliniais bei vertybiniais aspektais. Todėl pradėtą pilietiškumo ir socialinio neabejingumo darbą yra būtina tęsti ir esu pasirengęs imtis priemonių, suteikiančių tėvams teisę aktyviai dalyvauti vaikų ugdymo procese.”
“Manau, kad technologijos negali būti naudingos pamirštant vertybinį pamatą, kuriuo grindžiamas gyvenimas mūsų valstybėje. Taip pat manau, kad šioje srityje nepaprastai svarbus yra ir pačios šeimos vaidmuo. Būtina, kad tėvai būtų pasirengę savo vaikams suteikti šį vertybinį ir moralinį pagrindą.”
“Manau, kad didžiausią dėmesį reikia skirti tėvų bei jaunuolių švietimui bei aiškių vertybinių ir moralinių normų įtvirtinimui. Esu įsitikinęs, jog tik darni šeima gali būti tvirtos valstybės pagrindas. Todėl būtina pasiekti, kad Lietuvoje atsirastų vis daugiau bendruomeniškumo ir pilietiškumo, kad nė vienas žmogus Lietuvoje nebūtų užmirštas. Ypač silpniausieji ir labiausiai pažeidžiami.”
-------------
(*)
1. Lietuva, Vijoleta Valantiejutė, Lietuvos šeimos centras
2. Rusija, B. Chludeev, Krašto šeimos planavimo ir reprodukcijos centras
3. Prancūzija, Michele Guy, IREC (Institut de Recherche)
4. Vokietija, Ursula Sottong, Malteser Arbeitsgruppe NFP
5. Jungtinė Karalystė, Collen Norman, Natūralaus šeimos planavimo mokytojų asociacija
6. Italija, Michele Barbato, C.A.M.E.N. (Centro Ambrosiano Metodi Naturali)
7. Lenkija, Hanna Ceranska-Goszczynska, Lenkijos NŠP mokytojų asociacija
8. Vokietija, Peter Kern, NŠP tyrimo grupė, Diuseldorfo Universitetas
9. Vokietija, Petra Frank-Hermman, NŠP tyrimo grupė Heidelbergo Universitetas -
10. Ispanija, Mikaela Menarguez, RENAFER (Asociacion Espanola de Profesores de NFP)
11. Austrija, Viena; Guenter Danhel, IEF (Institut fuer Ehe und Familie)
12. Rusija, Marina Krylova, “Homo amans”
13. Rusija, Natalia Poliakova, “Caritas”
14. Vengrija, Eva Fekete-Szakos, NFP Hungary
15. Lietuva, Vilnius; Irena Diugevič, Lenkų Katechetikos centras
16. Rusija, Maskva; Andrzei Steckiewicz, Šeimos centras
17. Lietuva, Danielius Serapinas, Vilniaus arkivyskupijos šeimos centras
18. Latvija, Diana Stanko, “Už gyvybę”
19. Prancūzija, Alexis Archambault, CLER (Amour et Famille)
20. Prancūzija, Francoice Pinguet, Amour et Verite
21. Lietuva, Lina Braukylienė, Vilkaviškio vyskupijos šeimos centras
22. Belgija, Pierre Hernalsteen, NFP – VLAANDEREN
23. Čekija, Karel Skocovsky, ENAP
24. Prancūzija, Isabelle Ecochard, CLER
25. Belgija, Marie d‘Ursel, Federation Francophone Pour Le Planning familial Naturel – CAF
26. Šveicarija, Heinz Huerzeler, IGNFP
27. Ispanija, Esperanza Coll, RENAFER
28. Lietuva, Jūratė Lenkuvienė, Kauno arkivyskupijos šeimos centras
29. Lietuva, Kęstutis Stankaras, Krikščioniški gimdymo namai
30. Lietuva, Birutė Obelenienė, Leidybos ir informacijos centras “Už gyvybę”
31. Lietuva, dr. Eglė Markūnienė, KMU Neonatologinė klinika
32. Lietuva, prof. Kęstutis Pukelis, VDU
33. Lietuva, Nijolė Liobikienė, VDU Socialinio darbo institutas